Mike Downey yra Airijos kino prodiuseris ir aktyvistas, 2000 m. įsteigęs Dubline ir Londone įsikūrusią nepriklausomą filmų gamybos kompaniją „Film and Music Entertainment“ (F&ME). Jis prisidėjo kuriant daugiau nei 100 ilgametražių filmų.

Per palyginti trumpą kino prodiuserio karjerą jis dirbo su tokiais režisieriais, kaip Peter Greenaway, Agnieszka Holland, Julien Temple, Pawel Pawlikowski, Calin Peter Netzer, Andrzej Jakimowski, Juraj Jakubisko, Friðrik Þór Friðriksson, Michel Franco ir Stephen Daldry, taip pat su daugybe kitų Europos, Pietų Amerikos, Afrikos ir Indijos kūrėjų.

Kaip filmų kūrėjas pastaruosius savo projektus jis įgyvendino kartu su tokiais legendiniais romanistais, kaip genialusis James Ellroy, velionis Günter Grass ir Thomas Keneally („Šindlerio sąrašas“). Jis taip pat dirbo su Colmu Tóibínu, filmo „Ida“ scenarijaus bendraautore Rebecca Lenckiewicz, įmonės „VICE Group“ steigėju ir generaliniu direktoriumi Shane'u Smithu, taip pat su tokiais režisieriais, kaip Volker Schlöndorff, Mohsen Makhmalbaf ir Oliver Hirschbiegel.

Dauguma M. Downey prodiusuotų filmų ne tik sulaukė didelės komercinės sėkmės, bet ir gavo daugiau kaip 250 apdovanojimų net pačiuose didžiausiuose kino festivaliuose, pavyzdžiui, Kanų, Berlyno, Toronto, „Sundance“, San Sebastiano, Tokijo ir daugelyje kitų.
Jau beveik 20 metų M. Downey yra Europos kino akademijos valdybos narys. Šešerius metus dirbęs jos pirmininko pavaduotoju, 2020 m. jis buvo išrinktas akademijos pirmininku ir dirbo kartu su buvusiais pirmininkais Wimu Wendersu bei Agnieszka Holland ir dabartine pirmininke Juliette Binoche. . 2006 m. jis buvo išrinktas į Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) tarybą, o 2008 m. – į BAFTA kino komitetą. 2020 m. jis vėl prisijungė prie BAFTA tarybos. Downey yra „White Ribbon Alliance“ – pagrindinės pasaulinės organizacijos, siekiančios sumažinti gimdyvių mirtingumą besivystančiose šalyse, – patikėtinis. Jis taip pat yra vienas iš Tarptautinės riziką patiriančių filmų kūrėjų koalicijos (angl. ICFR) steigėjų ir jos valdybos narys. Šis labdaros fondas visame pasaulyje remia riziką patiriančius filmų kūrėjus ir solidarizuojasi su jais.

Downey dirbo daugiau kaip 20 tarptautinių kino festivalių komisijų visame pasaulyje, įskaitant Sarajevo kino festivalį, Rio de Žaneiro tarptautinį kino festivalį, Kotbuso tarptautinį kino festivalį, Varšuvos tarptautinį kino festivalį, Stambulo kino festivalį, tarptautinį Monrealio kino festivalį, Motovuno kino festivalį, Sofijos tarptautinį kino festivalį, tarptautinį Transilvanijos kino festivalį, tarptautinį Krokuvos kino festivalį ir tarptautinį Zagrebo kino festivalį, kur 2009 m. buvo parodyta jo darbų, sukurtų F&ME, retrospektyva.

2014 m. Fort Loderdeilio tarptautiniame kino festivalyje M. Downey buvo tituluotas dešimtmečio prodiuseriu (du ankstesni šio titulo laureatai – Ed Pressman ir Robert Evans). 2015 m. jo, kaip prodiuserio, darbas buvo pagerbtas Prahos kino festivalyje. 2021 m. taip pat Prahoje jis gavo Kristiano apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus, o 2023 m. Reikjavike – pirmąjį Islandijos kino pramonės apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus tarptautiniame kine.
2020 m. M. Downey alma mater, Voriko universitetas, suteikė jam Garbės daktaro laipsnį (humanitarinių mokslų) už viso gyvenimo nuopelnus ir indėlį į Europos teatrą ir kiną. Eidamas pareigas Europos kino akademijoje, jis ir valdyba remia švietimo organizaciją „Filmclub“, kurios tikslas – propaguoti kokybišką kiną mokyklose visoje Europoje.

2022 m. pradžioje M. Downey tapo Karališkosios meno draugijos nariu, taip pat JAV „Academy of Motion Picture Arts and Sciences“ (AMPAS) nariu. 2017 m. jis gavo Azijos ir Ramiojo vandenyno kino akademijos UNESCO remiamą Kultūros įvairovės apdovanojimą už kartvelų filmą „Dede“ ir tapo šios akademijos nariu.

Tarp naujausių M. Downey prodiusuotų darbų – per tarptautinio Kanų kino festivalio programą „Un Certain Regard“ atidarymą rodytas islandų režisieriaus Runaro Runarssono filmas „When the Light Breaks“. Albanų filmas „The Rise and Fall of Comrade Zylo“, kurio scenarijų rašė ir pats prodiuseris, atidarė Talino kino festivalį, o Agnieszkos Holland „The Green Border“ pelnė keletą apdovanojimų – tarp jų ir Specialųjį žiuri prizą – Venecijoje. Šiuo metu M. Downey taip pat dirba prie biografinio filmo apie Kafką „Franz“. Kaip tik dabar Prahoje ir Berlyne filmuojamos paskutinės šio filmo scenos. Kiti filmai, prie kurių jis dirbo ir kurie šiuo metu pradedami platinti, yra „La Suprema“ (Kolumbija), Calino Peterio Netzero „Familiar“ (Rumunija), „Hotel Pula“ (Kroatija), „Hidden People“ (Slovėnija), „The Song of the Goats“ (Lenkija) ir „I am Somebody“ (Nyderlandai). Mike Downey taip pat yra keleto šiuo metu filmuojamų filmų scenarijų bendraautorius. Tai, pavyzdžiui: Rajko Grlićo „It All Ends Here“ (Kroatija), „LO-FI“ (Turkija), „Gorki Resort“ (Lenkija), „The Sun“, „The Moon“ bei „Eleven Stars“ (Turkija) ir „Lady D“ (Albanija). Šiuo metu jis, bendradarbiaudamas su režisieriumi Fatmiru Koci, rašo scenarijų filmui „If I Were a Boy“, paremtam Hakio Stermillio romanu, o spalio mėn. JK ir Airijoje bus išleistas naujausias jo romanas „Istria Black“.

M. Downey prodiusuojamas Oleho Sentsovo filmas bus baigtas 2024 m. vasarą ir rodomas A klasės kino festivalyje. Naujas jo prodiusuotas Runaro Runarssono filmas „O“ taip pat bus rodomas A klasės kino festivalyje. Šiuo metu M. Downey bendradarbiauja su menininku Albertu Oehlenu ir „Oskarui“ nominuotu režisieriumi Oliveriu Hirschbiegeliu. Jie kuria ankstesnio savo meninio filmo „The Painter“ tęsinį, pavadintą „GEEL“ („Geltona“). Taip pat šiuo metu Zagrebe filmuojamas Antonio Nuico „Looping“, o dokumentinis filmas „Projecto Vidancar“ apie bendruomeninę baleto mokyklą Rio de Žaneiro faveloje „Complexo Alemao“ yra parengiamajame etape. Srdjano Dragojevico „International Women’s Day“ ruošiamasi filmuoti 2025 metais.

Praėjusiais metais „MPress Media/Calm Productions“ Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išleido pirmąjį M. Downey romaną „Istria Gold“. Praėjusių metų spalio mėn. kritikų išgirta knyga buvo išleista Bulgarijoje, o kovo mėn. – Indijoje. Rugsėjo mėn. ji pasirodys Kroatijoje, o vėliau – Makedonijoje, Ukrainoje, Serbijoje, Čekijos Respublikoje ir Turkijoje. Gruodžio mėn. bus išleista antroji trilogijos „Three Colours Istria“ dalis, o kiek vėliau – ir paskutinioji dalis „Istria Blue“. Praėjusių metų (2023 m.) birželio mėn. M. Downey buvo Bergmano fondo ir centro kviestinis rašytojas buvusiuose Ingmaro Bergmano namuose Baltijos jūros Faro saloje, į šiaurės rytus nuo Gotlando. Šiais metais menininkų kūrybinei viešnagei jis vyks į menininkų centrą Čiangmajuje, Tailande (angl. Artist Residency Thailand) pagal programą „Lotus“.

M. Downey gyvena Istrijoje, Dubline ir ten, kur jį atveda filmuojami jo filmai.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

„Palomar“ prodiuserė ir Europos kino akademijos narė Margherita Chiti jau daugiau kaip 20 metų dirba filmų platinimo srityje. Jai teko dirbti „Mikado Film“ įsigijimų vadybininke, Nannio Moretti „Sacher Distribuzione“ platinimo vadove ir „Teodora Film“ generaline direktore bei įsigijimų ir pardavimų skyriaus vadove.

Tuo pat metu ji dirbo prodiuserio asistente Luigi Musinio ir Roberto Cicutto filmų gamybos kompanijose „On My Own“ ir „Cinemaundici“, taip pat „Warner Bros“ vietos padalinio komandoje.

2021 m. ji tapo „Palomar“ tarptautinių filmų ir televizijos bei ryšių skyriaus vadove. Daugiau kaip 10 metų Margherita Chiti dirba ES programos „Kūrybiška Europa“ agentūros gamybos, platinimo ir patekimo į rinką finansavimo planų eksperte. 2018 m. balandžio mėn. ji kartu su kitomis bendramintėmis įkūrė organizaciją „Women in Film, TV & Media Italia“ ir nuo to laiko yra jos pirmininkės pavaduotoja ir valdybos narė.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

José Luis Cienfuegos yra vieno seniausių kino festivalių pasaulyje – tarptautinio Valjadolido kino festivalio (Ispanija) – direktorius. Prieš tai jis buvo Sevilijos Europos kino festivalio (2012–2023 m.) ir Chichono kino festivalio (1995–2011 m.) direktorius. 2021–2023 m. José Luis Cienfuegos buvo trumpametražių filmų ekspertų komiteto narys ir Europos kino akademijos narys, o 2011–2019 m. – taip pat LUX Europos publikos kino apdovanojimo atrankos komiteto narys. Jis yra Ispanijos kino akademijos ir San Fernando Karališkosios vaizduojamojo meno akademijos narys, o 2013–2017 m. buvo Astūrijos princesės fondo teikiamo Astūrijos princesės apdovanojimo už menus vertinimo komisijos narys, taip pat daugybės festivalių, pavyzdžiui, Roterdamo, Karlovi Varų, San Sebastiano, BAFICI, Santjago (Čilė), „Documenta Madrid“, Las Palmaso ir kt. festivalių vertinimo komisijos narys. 

Šiuo metu José Luis Cienfuegos taip pat dėsto keliuose universitetuose ir kino mokyklose ir pataria įvairiose kultūros institucijose. Be to, jis rengia parodas bei koncertus ir yra daugybės kinematografinių straipsnių autorius.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. „Midas Filmes“ platinimo ir įsigijimų vadovės pareigas einanti Marta Fernandes taip pat yra „Cinema Ideal“ programos sudarymo komandos narė ir atstovė spaudai bei tvarko kino teatro „Midas II Cinemas“, kuris buvo renovuotas ir vėl atidarytas 2014 m., paskyras socialiniuose tinkluose.

Marta Fernandes jau daugiau kaip 20 metų dirba filmų platinimo srityje. Pirmiausia ji dirbo „Atalanta/Medeia Filmes“, kur buvo atsakinga už daugiau kaip 200 filmų teatro adaptacijų komunikacijos ir rinkodaros strategijas. Ten ji taip pat buvo atsakinga už kelių kino teatrų „Medeia“ rengtų programų sudarymą bei diskusijų ir festivalių organizavimą. Be to, ji buvo filmų festivalio „IndieLisboa“ vykdomoji prodiuserė. Prieš savo karjerą kino pramonėje, ji dirbo žurnaliste ir buvo „Obercom“ komunikacijos stebėjimo centro, kur ji parengė ir dalyvavo rengiant keletą Europos ataskaitų, mokslinių tyrimų grupės narė. Marta Fernandes baigė Naujojo Lisabonos universiteto (port. Universidade Nova de Lisboa) žiniasklaidos studijas ir įgijo kinematografijos magistro laipsnį. Tęsdama mokslus antrosios pakopos studijose ji susitelkė į kultūros vadybą ir besiformuojančius diskursus bei kultūras – nuo kritikos iki meno.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Baigusi rusų kalbos studijas INALCO ir įgijusi Europos studijų instituto kultūros politikos magistro laipsnį „Paris 8“, Priscilla Gessati tapo atsakinga už Europos programos „Europa Cinemas“ studijas ir tinklo peržiūrą, o vėliau dirbo Paryžiaus miesto savivaldybės kino centre „Forum des Images“. Ji taip pat rengė „Ciné Lumière“ programą Prancūzų institutui Jungtinėje Karalystėje ir padėjo kuriant penktąjį televizijos serialų festivalį „Totally Serialized“. Būdama tvirtai įsipareigojusi kurti programas ir remti nekomercinį kiną ir įvairovę, Priscilla Gessati koordinavo „Potemkine Films“ platinimo ir leidybos veiklą, o vėliau ėmėsi vadovauti „Le Balzac“ – istoriniam kino teatrui Eliziejaus laukuose. Kartu su Joël Chapron ji parašė knygas „Principles and Mechanisms of Financing French Cinema and Regulation“ („Prancūzijos kino finansavimo principai ir mechanizmai“) ir „Practices of Cinematographic Exploitation“ („Kinematografijos kūrinių eksploatavimo reguliavimas ir praktikos principai“), kurios iš pradžių buvo skirtos Rusijos rinkai. Neseniai Priscilla Gessati pradėjo eiti naujas pareigas „l’Entrepôt“ (Paryžius) – netradicinėje erdvėje, kuri apjungia kino teatrą, koncertų salę, meno galeriją, restoraną ir barą.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

2020 m. Eamon Hughes baigė Airijos nacionalinę kino mokyklą. Jo filmas – baigiamasis studijų darbas – buvo įtrauktas į studentų BAFTA apdovanojimų sąrašą. Netrukus po to, 2021 m., E. Hughes pradėjo dirbti Dubline (Airija) įsikūrusios ilgametražių filmų gamybos kompanijos „Samson Films“ gamybos vadovu. Naujausi jo darbai: filmas „My Sailor, My Love“, kurio premjera įvyko 2022 m. tarptautiniame Toronto kino festivalyje (angl. TIFF), 2022 m. Venecijos bienalėje debiutavęs Richardo Harriso „The Ghost“ ir „Baltimore“, kurio premjeros įvyko 2023 m. Teljuraido ir Londono kino festivaliuose. Šiuo metu E. Hughes dirba prie kelių kuriamų filmų, taip pat rengia ir vadovauja keliems savo paties projektams kompanijoje.

2023 m. E. Hughes buvo išrinktas projekto „27 Times Cinema“ Airijos ambasadoriumi ir nuo to laiko aktyviai reklamuoja LUX Europos publikos kino apdovanojimą.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Denis Ivanov yra Europos kino akademijos valdybos narys, vienas iš Odesos tarptautinio kino festivalio, „Children Kinofest“ ir Kijevo kritikų savaitės sumanytojų, kino kompanijos ARTHOUSE TRAFFIC vadovas, taip pat platintojas ir prodiuseris.
Jis prodiusavo 8 ilgametražius filmus ir daugiau kaip 40 trumpametražių filmų. Jo prodiusuotas Myroslavo Slabošpitskio filmas THE TRIBE 2014 m. laimėjo Kanų kritikų savaitės Auksinę palmės šakelę ir buvo parodytas daugiau kaip 40-yje šalių. Sergejaus Loznicos DONBAS 2018 m. Kanų kino festivalyje laimėjo geriausio režisieriaus apdovanojimą Kanų kino festivalio programoje „Un Certain Regard“. Deniso Ivanovo neseniai prodiusuoti filmai Oleho Sentsovo „RHINO“ (2021 m.) ir Peterio Kerekeso „107 MOTHERS“ buvo pristatyti per oficialią tarptautinio Venecijos kino festivalio atranką.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Axelle Jean Sorbonos universitete (Paryžius) baigė istorijos, geografijos ir tarpkultūrinės komunikacijos studijas, kurių metu ypač daug dėmesio skyrė islandų ir vengrų kalboms. Ji sukaupė didžiulę patirtį dirbdama festivaliuose ir mugėse („Cannes Docs - Marché du Film“, „Cinéma du réel“, „Festival de Cabourg“, FIPADOC) bei filmų pardavimo bendrovėje („The Party“, „Picture Tree International“). Pagrindinė Axelle Jean veiklos sritis – dokumentiniai filmai. Nuo 2022 m. ji yra tarptautinio Reikjaviko kino festivalio vertintoja, o nuo 2024 m. – ir festivalio „Giornate degli Autori“ vertintoja. 2023 m. ji buvo išrinkta projekto „27 Times Cinema“ Prancūzijos ambasadore ir nuo to laiko aktyviai reklamuoja LUX Europos publikos kino apdovanojimą. Neseniai Axelle Jean pradėjo dirbti dokumentinių filmų pardavimo bendrovėje „Cinephil“.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Ondřej Kamenický yra Tarptautinio žmogaus teisių klausimams skirto dokumentinio kino festivalio „One World“ direktorius. 

„One World“ laikomas didžiausiu pasaulyje žmogaus teisių klausimams skirto dokumentinio kino festivaliu. Jis vyksta Prahoje ir daugiau kaip 50 kitų Čekijos miestų ir miestelių. Festivalyje rodomi dokumentiniai filmai, nagrinėjantys žmogaus teisių, socialines, politines, aplinkos apsaugos ir žiniasklaidos problemas. Jo metu vyksta klausimų ir atsakymų sesijos, diskusijos, virtualiosios realybės renginiai, socialinio poveikio projektai, filmų peržiūros mokyklose ir kino pramonei skirtas forumas „East Doc Platform“. Festivalyje „One World“ platinami dokumentiniai filmai, remiami nauji festivaliai (pvz., Nikaragvoje, Kosta Rikoje, Honkonge), daug dėmesio skiriama neįgaliesiems. Be to, festivalis „One World“ organizuojamas ir Briuselyje.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Iš Stokholmo (Švedija) kilusi Ibtisam Omer yra kūrybinės rinkodaros vadovė ir pedagogė, turinti daugiau kaip 14 metų tarptautinės patirties pirmaujančiose technologijų, mados ir pramogų įmonėse. Anksčiau ji dirbo bendrovėse „Adidas“, „Google“ ir „Netflix“. Be to, kaip industrijos ekspertė ir dėstytoja ji dirba Kūrybinio verslo mokykloje „Hyper Island“, taip pat yra muzikos platformos „Boiler Room“ valdybos narė.
 
Šiuo metu Ibtisam Omer užima MUBI tarptautinės rinkodaros vadovo pavaduotojos pareigas ir gyvena Berlyne.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Kompanijoje „Gutek Film“ Katarzyna Orysiak-Marrison dirba nuo 2013 metų. Ji yra atsakinga už visų įmonės filmų išleidimo proceso planavimą ir priežiūrą – nuo biudžeto sudarymo ir vykdymo iki bendro kiekvieno išleisto filmo platinimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių strategijų. Ji sėkmingai vadovavo daugiau kaip 100 filmų kampanijoms. Tarp šių filmų galima paminėti, pvz., Bong Joon-ho Parasite, Larso von Triero The House That Jack Built, Céline Sciammos Portrait of a Lady of Fire, Maren Ade Toni Erdmann, Ryusuke Hamaguchi Drive My Car, Pedro Almodóvaro Parallel Mothers, Mike Millso C’mon C’mon ir Rubeno Östlundo Triangle of Sadness. 1982 m. gimusi Katarzyna Orysiak-Marrison jau 17 metų dirba kino pramonėje ir šiuo metu specializuojasi rinkodaros ir platinimo strategijų srityje. Savo karjerą ji pradėjo Varšuvos kino festivalyje kaip Svečių priėmimo tarnybos vadovė. Vėliau, dirbdama Varšuvoje įsikūrusiam platintojui „Mañana“, kurio specializacija – Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos filmai, susitelkė į filmų platinimą kino teatruose. Ji buvo atsakinga už daugelio apdovanotų filmų rinkodaros strategijas, taip pat programų sudarymą ir įvairių specializuotų renginių – Ispanų kino savaitės, pasaulinio kino festivalio „Ale Kino“ ir Lotynų Amerikos kino festivalio – organizavimą. 2022 m. Katarzyna Orysiak-Marrison prodiusavo naują įmonės „Gutek Film“ festivalį „Konfrontacje Filmowe“ („Filmų akistatos“). Šiame festivalyje buvo pristatyti išskirtiniai įdomiausi ateinančio sezono filmai, kurių peržiūros surengtos 24 nekomerciniuose kino teatruose 18-oje Lenkijos miestų. K. Orysiak-Marrison tvirtai tiki nekomerciniu kinu. Pastaruosius kelerius metus ji ieško naujų būdų, kaip būtų galima populiarinti kino teatruose pasirodžiusius filmus, derinant išbandytus ir patikrintus metodus (bendradarbiaujant su prekių ženklais, institucijomis ir pavieniais asmenimis bei rengiant specialius renginius kino teatruose) su šiuolaikiškais, analitiniais ir duomenimis grindžiamais metodais.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Claudia Tronnier studijavo lyginamąją religijotyrą, naująją vokiečių literatūrą, indologiją ir žiniasklaidos mokslus Marburge (Vokietija). Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ji rašė apie filmus įvairioms žiniasklaidos priemonėms, o nuo 1990 m. tapo laisvai samdoma Maince įsisteigusio visuomeninio transliuotojo Antrojo Vokietijos televizijos kanalo (ZDF) darbuotoja. Ji taip pat dirbo ten įsikūrusiame talentų skyriuje „Das kleine Fernsehspiel“ ilgametražių filmų, dokumentinių filmų ir įvairių rūšių eksperimentinio formato filmų redaktore. 2008 m. C. Tronnier buvo paskirta „Das kleine Fernsehspiel“ vadove. Dirbdama ZDF ji vadovavo daugeliui nacionalinių ir tarptautinių bendrų projektų, pavyzdžiui, keliems Turkijos ir Vokietijos bei kitų šalių kilmės režisierių filmams. Ji parengė paramos filmų kūrėjoms programą ir tapo viena iš apdovanojimo režisierėms SI STAR steigėjų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Claudia Tronnier yra „Arte G.E.I.E.“ kino, televizijos ir serialų vadovė. Ji taip pat yra programos konferencijos narė, atsakinga už visų meninių „Arte“ ir „Arte.tv“ programų koordinavimą, atranką ir programos sudarymą.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Amitabh Vardhan turi įvairios profesinės patirties, kurios įgijo keliose šalyse, pvz., Indijoje, JAV, Bulgarijoje, Rumunijoje, Serbijoje, JK ir Makedonijoje. Jis pasiekė gerų rezultatų skatindamas verslo augimą: diegė inovacijas, vystė ir užmezgė naujų partnerysčių pramogų, vartojimo prekių, paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriuose. Jis subūrė dideles įvairių funkcijų grupes ir sėkmingai joms vadovavo siekdamas organizacinių tikslų, taip pat sudarė abiem pusėms naudingus strateginius aljansus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir parengė veiksmingas rinkodaros strategijas, dėl kurių padidėjo prekių ženklų matomumas ir augimas. Nuo 2010 m. Amitabh Vardhan yra įmonės „Cine Grand DV“ direktorius ir generalinis direktorius, o anksčiau, nuo 2003 m. jis buvo kompanijos „PVR Cinemas“ (didžiausios Indijos kinų tinklo) generalinis direktorius.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

2003 m. Maria Silvia Gatta pradėjo dirbti Europos Komisijos programoje MEDIA. Ji užsiima šios programos vertinimu ir parama platinimui.

Kurį laiką praleidusi užsienyje, nuo 2019 m. ji prižiūri 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimą ir dirba Europos kino paveldo politikos srityje.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

1993 m. Fatima Djoumer pradėjo dirbti „Europa Cinemas“ Tarptautinių ryšių ir renginių skyriaus vadove. Jai teko organizuoti kino teatrų tinklo konferencijas, auditorijos formavimo programas ir inovacijų laboratorijas. Ji taip pat dirbo plėtojant tinklo „Europa Cinemas“ ženklą. „Europa Cinemas“ – tai kino teatrų tinklas, remiantis Europos filmų platinimą už jų kilmės šalies ribų ir skatinantis auditorijos formavimo veiklą. Jis ypač aktyviai skatina domėtis Europos kinu jaunuosius žiūrovus.

Tinklui priklauso 1216 kino teatrų (turinčių 3131 ekraną), įsikūrusių 738 miestuose 43 šalyse.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Nuno Pimentel kilęs iš Portugalijos. Ten jis baigė kino studijas meno mokykloje, o po to išvyko į Antverpeną dirbti vienos filmų gamybos kompanijos plėtros departamente. Jungtinės Karalystės Londono universiteto Karališkojo Holovėjaus koledže jis studijavo scenarijų rašymą. 2016 m. Nuno Pimentel dirbo Portugalijos filmų platinimo įmonėje „Alambique“, kur koordinavo šios įmonės filmų platinimo ženklą „Cinema Bold“, kuris daugiausia dėmesio skiria alternatyvioms netradicinių filmų platinimo strategijoms. 2019 m. jis stažavosi Lokarno kino industrijos akademijoje ir į ją vėl buvo pakviestas 2021 m. – šįkart kaip programos U30, skirtos naujai kino specialistų kartai, dalyvis.

Šiuo metu N. Pimentel gyvena Berlyne, kur persikėlė 2020 m., norėdamas dalyvauti Dffb programoje „Next WAave“, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama ateities sinefilijai ir tarptautinių kino rinkų plėtrai. Pagal šią programą, vadovaujant MUBI gamybos direktoriaus pavaduotojui Bobby Allenui, jis sukūrė „Félicette Films“ – alternatyvų visos Europos filmų platinimo ženklą. Pagal šį ženklą platinami kruopščiai atrinkti meniniu požiūriu turtingi ir drąsūs neapibrėžto žanro filmai, kurie liko nepastebėti, tačiau nusipelno dėmesio.

2021 m. jis sėkmingai pristatė projektą Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir Kanų kino festivalyje.

Įgyvendindamas ankstesnius ir dabartinius projektus N. Pimentel taip pat bendradarbiauja su „Wolf Kino“ Berlyne ir „Rapid Eye Movies“ Kelne. Be to, jis domisi rašymu ir eksperimentiniu kinu.

Nuno Pimentel gerai moka portugalų, anglų ir ispanų kalbas, taip pat turi prancūzų kalbos pagrindus. Jis viliasi, kad netrukus taip pat galės bendrauti vokiečių kalba.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos